Eglė ar pušis ?

Penktadienį su Algiu aplėkėme keletą lentpjūvių ir medienos prekybos vietų. Vienoje lentpjūvėje siūlė naudoti eglinę medieną karkaso statybai, o visose kitose vietose pušinę medieną. Impregnuotos pušinės medienos kaina svyruoja nuo 565 Lt/m3 iki 580 Lt/m3, o eglinė impregnuota mediena 600 Lt/m3. Dabar reikėtų apsispręsti kokią medieną pasirinkti. Gal kas jau domėjosi šiuo klausymu?

Vandens gręžinys 2

Šiandien paskambino ir pasakė, kad jau gręžinys išgręžtas. Viso 53 metrai. Po kelių savaičių turėsime jau ir gręžinio pasą.

Papildyta:

Vandens gręžinys

Šiandien sutariau dėl vandens gręžinio. Planuojamas gylis ~55 metrai. Jeigu oras nepaves ir neatsiras netikėtumų tai iki savaitgalio turėsime savo vandens gręžinį.

Grindinis šildymas

Vieni sako, daryk taip grindinį šildymą, kiti sako vedžiok tokiais atstumais, treti sako sušalsi jeigu nepasidarysi taip kaip pas jį. Nors kiek supratau dauguma meistrų daro taip, kaip daro visiškai neatsižvelgdami į šilumos poreikį.
Internete radau Uponor grindų šildymo sistemos "Patogūs namai" techninę dokumentaciją, naudojantis joje pateiktomis diagramomis nesunku pačiam susiskaičiuoti šildomų grindų parametrus.
Pas mus name bus grindiniu šildymu šildomas 14 m2 plotas, dalis bus išklijuota plytelėmis dalis linoleumu.
Linoleumo šiluminė varža R=0.02 [m2K/W] ir plytelių R=0.01 [m2K/W]. Imam nepalankesnį variantą ir sakom, kad visur linoleumas. Grindinis šildymas šildys tik vieną ketvirtį pirmo aukšto ploto, todėl lauke esant -20 C reikės ~1kW galios. Skaičiuojam šilumos srautą 1000W/14m2~70 W/m2. Tarkim vedžiosime 17 x 2 PE-Xa vamzdžius atstumais 20 cm. Susirandam reikiamą diagramą.

Apatiniame grafike susirandam kur kreive T20 (čia atstumas tarp vamzdžių) kerta R=0.02 ir brėžiam vertikalų brūkšnį, po to viršutiniame grafike susirandam 70 W/m2 srautą ir brėžiam per jį horizontalų brūkšnį. Pagal grindų paviršiaus diferencialinės temperatūros skalę susirandam koks bus temperatūrų skirtumas tarp grindų paviršiaus ir patalpos. Mūsų atveju ~6.5 K, jeigu namuose +20 C tai paviršiaus +26.5 C. Vidutinė termofikacinio vandens temperatūra surandama iš įstrižų kreivių, pas mus ~17 K plius patalpos temperatūra ir gaunam 37 C. Skirtumas tarp įtekančio ir ištekančio vandens bus 5 K tada, įtekančio temperatūra 39.5 C ištekančio 34.5 C. Kadangi atstumas tarp vamzdelių 20 cm, tai į 1 m2 telpa 5 m vamzdelio, visame plote 70 m. Skaičiuojam vandens poreikį 1000/ (4187*5)=0.048 kg/s arba 172.8 kg/h. Imam kitą lentelę

Surandam masės srautą, važiuojam horizontaliai kol susikertam su mūsų vamzdžiu 17x2 mm, važiuojam žemyn ir randam slėgio nuostolius 1.8 mBar/m. Iš raudonų tiesių susikirtimo taško randam vandens tekėjimo greitį 0.37 m/s (rekomenduojamas vandens greitis tarp 0.15 m/s ir 1 m/s). Dauginam slėgio nuostolius iš vamzdžio ilgio (1.8*70=126 mBar)  ir žiūrim ar neviršija rekomenduojamų 250 mBar.
Po visų operacijų aišku, kad lauke esant -20 C neturėtumėme sušalti.
Kitų gamintojų diagramos bei rekomendacinės vertės gali šiek tiek skirtis, bet skaičiavimų idėja turėtų išlikti ta pati.

PAPILDYTA

Dar radau Wavin metodiką, ši metodika dar paprastesnė, kas netingi gali atsisiųsti iš čia ir paskaityti.